Paracetamol
Paracetamolis – tai neopioidinis skausmą malšinantis ir karščiavimą mažinantis vaistas. Jis veikia daugiausia centrinėje nervų sistemoje: pakelia slenkstį, ties kuriuo pajuntamas skausmas, ir iš naujo nustato kūno temperatūros nuostatą; skirtingai nei priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai, pačiuose audiniuose vykstančiam uždegimui jis daro mažai įtakos. Vartojamas esant kasdieniam skausmui ir karščiavimui.
Maistas jam realiai neturi reikšmės, todėl galima vartoti valgio metu arba be jo. Visas atsargumas dėl paracetamolio susijęs su kepenimis: jose jis skaidomas, paros maksimali dozė egzistuoja todėl, kad tarpas tarp naudingo ir žalingo kiekio yra siauresnis nei daugumos namų vaistinėlės vaistų, o reguliarus gausus alkoholio vartojimas šį tarpą dar labiau susiaurina, todėl neviršyti maksimalios dozės tampa dar svarbiau. Daugelyje kombinuotų peršalimo ir gripo preparatų paracetamolio jau yra, ir būtent taip maksimali dozė paprastai viršijama niekam to nepastebint. ALT, AST ir bendras bilirubinas – tai laboratoriniai rodikliai, kurie kinta, kai kepenys patiria krūvį, o kartu su varfarinu reguliarus vartojimas gali sustiprinti kraujo skystinimo poveikį, todėl antikoaguliacija stebima atidžiau.
Pykinimas, vėmimas, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, neįprastas nuovargis, tamsus šlapimas ar odos arba akių pageltimas po vartojimo reiškia, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tas pat taikoma bet kokiam įtarimui, kad paros maksimali dozė buvo viršyta, net ir gerai jaučiantis, nes kepenų pažeidimas iš pradžių gali nepasireikšti.
Tai informacinio pobūdžio duomenys, o ne medicininė konsultacija. Bet kokius pokyčius aptarkite su gydytoju.