Allopurinol
Alopurinolis yra ksantinoksidazės inhibitorius: jis blokuoja fermentą, gaminantį šlapimo rūgštį, todėl jos susidaro mažiau, o kiekis kraujyje per kelias savaites sumažėja. Mažesnis šlapimo rūgšties kiekis palaipsniui tirpdo sąnariuose susikaupusius kristalus, kurie sukelia podagros priepuolius. Tai ilgalaikis profilaktinis gydymas, o ne vaistas nuo jau prasidėjusio priepuolio.
Vartojamas valgio metu, o gausus skysčių vartojimas padeda inkstams pašalinti judinamą šlapimo rūgštį. Podagros priepuolis pirmosiomis savaitėmis yra tikėtinas ir nereiškia, kad vaistas neveikia. Šlapimo rūgštis stebima siekiant įvertinti, ar pasiektas tikslas, kreatininas ir eGFR — nes inkstų funkcija lemia, kokia dozė tinkama, o ALT — dėl poveikio kepenims. Alopurinolis stiprina varfarino poveikį, todėl antikoaguliaciją reikia stebėti atidžiau, ir jis tikrai pavojingas kartu su azatioprinu, kurio skaidymas priklauso būtent nuo to fermento, kurį alopurinolis blokuoja.
Bet koks bėrimas yra priežastis nutraukti vartojimą ir tą pačią dieną kreiptis į gydytoją, nes retos, bet sunkios odos reakcijos į alopurinolį prasideda būtent taip, ypač kai kartu būna karščiavimas, burnos opos ar odos lupimasis.
Tai informacinio pobūdžio duomenys, o ne medicininė konsultacija. Bet kokius pokyčius aptarkite su gydytoju.