Tyrimu matuojamas 25-hidroksivitaminas D — forma, kurią kepenys pagamina iš vitamino D, susidariusio odoje veikiant saulės šviesai arba gauto su maistu ir papildais. Jis cirkuliuoja pakankamai ilgai, kad atspindėtų atsargas, todėl laikomas pripažintu bendro aprūpinimo vitaminu D matu. Nuo šio aprūpinimo priklauso kalcio ir fosfato apykaita, kaulų mineralizacija ir prieskydinių liaukų reguliacija.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Mažos reikšmės dažniausiai susijusios su mažu saulės poveikiu, žiema šiaurės platumose, mažu suvartojimu su maistu arba blogu įsisavinimu po žarnyno ligos ar bariatrinės operacijos; kūno riebalai sulaiko vitaminą D nuo patekimo į kraujotaką, o kai kurie vaistai greitina jo skaidymą. Būtent ilgai trunkantis trūkumas didina prieskydinių liaukų hormono kiekį ir silpnina kaulų mineralizaciją. Didelės reikšmės beveik visada susijusios su papildais, o ne su saule ar maistu. Bet kuri nuokrypio kryptis yra priežastis tyrimą pakartoti ir rezultatą parodyti gydytojui.
Rezultatas svyruoja pagal metų laiką — žiemos pabaigoje paimtame mėginyje reikšmė būna mažesnė nei to paties žmogaus vėlyvą vasarą — o neseniai suvartota didelė papildo dozė ar ūminė liga jį taip pat keičia; skirtingose laboratorijose metodai skiriasi, todėl tendenciją geriausia sekti vienoje laboratorijoje. Jis priklauso tai pačiai vitaminų grupei kaip vitaminas B12 ir folatas, tačiau su jais kartu neinterpretuojamas: klinikiškai jis vertinamas kartu su kalciu, fosfatu, prieskydinių liaukų hormonu ir šarmine fosfataze.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.