Šlapalas – galutinis baltymų skaidymo produktas, kepenyse susidarantis iš amoniako ir šalinamas inkstų. Jo koncentracija kraujyje atspindi ir tai, kiek baltymų skaidoma, ir tai, kaip gerai inkstai jį šalina. Kai kuriose laboratorijose atsakomas kaip šlapalo azotas kraujyje, jis kartu apibūdina inkstų funkciją ir baltymų apykaitą.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs šlapalas dažniausiai lydi dehidrataciją, gausų baltymų vartojimą, kraujavimą į virškinamąjį traktą arba sumažėjusią inkstų filtraciją; padidėjimas, aplenkiantis kreatininą, paprastai rodo prerenalinę priežastį, pavyzdžiui, skysčių netekimą. Sumažėjęs šlapalas dažniausiai pasitaiko laikantis mažai baltymų turinčios mitybos, nėštumo metu, esant per didelei hidratacijai ar reikšmingai kepenų ligai, nes jį gamina kepenys. Kryptis svarbesnė už pavienį skaičių, o bet koks išliekantis pokytis aptartinas su gydytoju.
Baltymingas maistas, badavimas, skysčių būklė ir neseniai buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto pastebimai keičia rezultatą, todėl šlapalas pats savaime yra mažiau stabilus žymuo nei kreatininas. Jį taip pat didina kai kurie vaistai, tarp jų kortikosteroidai ir diuretikai. Jis aiškinamas šalia kreatinino ir eGFR, o didelę reikšmės dalį turi jų santykis; cistatinas C prideda nuo raumenų masės nepriklausantį filtracijos įvertį.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.