Trigliceridai yra pagrindinė riebalų kaupimo forma organizme; jie cirkuliuoja lipoproteinuose, kurie perneša energiją iš žarnyno ir kepenų į audinius. Tyrimas atspindi riebalų apykaitą ir yra glaudžiai susijęs su angliavandenių apykaita bei insulino veikimu. Lipidų profilyje jis kalba tiek apie medžiagų apykaitos būklę, tiek apie širdies ir kraujagyslių riziką.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėję trigliceridai dažniausiai matomi neseniai pavalgius ar išgėrus alkoholio, taip pat esant nutukimui, atsparumui insulinui, blogai kontroliuojamam cukriniam diabetui, hipotirozei, inkstų ir kepenų ligoms bei tam tikriems paveldimiems lipidų apykaitos sutrikimams; ryškiai didelės vertės taip pat kelia susirūpinimą dėl pankreatito. Mažos vertės rečiau būna reikšmingos ir gali lydėti netinkamą mitybą, sutrikusią absorbciją ar padidėjusį skydliaukės aktyvumą. Kadangi kasdienis svyravimas yra platus, nuo normos nukrypęs rezultatas paprastai patvirtinamas pakartotiniu mėginiu, prieš darant su gydytoju kokias nors išvadas.
Tyrimas nevalgius čia svarbesnis nei kitiems lipidams, o alkoholis, ūminė liga ir nėštumas rezultatą didina; žinoma, kad jam turi įtakos keli vaistai, tarp jų beta adrenoblokatoriai, kai kurie antipsichoziniai vaistai ir estrogenų turintys preparatai, o fibratai skiriami jam mažinti. Dideli trigliceridai taip pat daro apskaičiuotą LDL cholesterolį nepatikimą, todėl rezultatas vertinamas kartu su bendru ir HDL cholesteroliu, ne HDL cholesteroliu bei apolipoproteinu B, o svarstant medžiagų apykaitos priežastis — ir su gliukoze ar HbA1c.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.