Transferino įsotinimas rodo, kuri geležį pernešančio baltymo transferino dalis kraujo paėmimo metu iš tikrųjų yra prisijungusi geležies. Jis ne matuojamas tiesiogiai, o apskaičiuojamas iš geležies serume ir surišimo pajėgumo, ir apibūdina, kiek geležies kraujotakoje prieinama kaulų čiulpams bei kitiems audiniams. Kartu su feritinu tai vienas iš dviejų pagrindinių rodiklių, kuriais apibūdinama organizmo geležies būklė.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Mažas įsotinimas dažniausiai rodo geležies stoką ir paprastai sumažėja anksčiau, nei pakinta bendrasis kraujo tyrimas; jis taip pat gali būti mažas esant lėtiniam uždegimui, kai geležies yra, bet ji sulaikoma nuo kraujotakos. Didelis įsotinimas dažniausiai atspindi geležies perteklių, įskaitant paveldimą hemochromatozę, pakartotinius kraujo perpylimus ar gausų geležies preparatų vartojimą. Pavienė vertė už normos ribų yra pagrindas tyrimą pakartoti ir aptarti su gydytoju, o ne išvada pati savaime.
Geležis serume per dieną svyruoja ir paprastai būna didžiausia ryte, todėl apskaičiuotas įsotinimas kinta tuo pačiu ritmu; geležies tabletė ar geležies turtingas maistas prieš pat kraujo paėmimą gali jį smarkiai padidinti, o ūminė liga — sumažinti. Vertinama greta feritino, geležies serume, transferino ir bendro geležies surišimo pajėgumo, nes ta pati įsotinimo reikšmė reiškia skirtingus dalykus priklausomai nuo to, ar atsargos išsekusios, ar jas užmaskuoja uždegimas.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.