Šiuo tyrimu nustatomi antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę – fermentą, kurį liauka naudoja skydliaukės hormonui gaminti. Jų buvimas žymi imuninį procesą, nukreiptą prieš skydliaukės audinį. Tyrimas atsako, kodėl skydliaukės funkcija yra sutrikusi, o ne kiek ji sutrikusi.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusi koncentracija randama daugumai žmonių, sergančių autoimuniniu tiroiditu, ir daugeliui sergančiųjų Greivso liga; ji pasitaiko ir tiems, kurių skydliaukės funkcija visiškai nepakitusi, – tokiu atveju ji rodo didesnę tikimybę, kad bėgant metams išsivystys skydliaukės funkcijos nepakankamumas. Maža arba neaptinkama koncentracija autoimuninę priežastį daro mažiau tikėtiną, bet jos neatmeta. Rezultato dydis atspindi imuninį procesą, o ne skydliaukės funkcijos sutrikimo sunkumą, todėl, kai teigiamas atsakas jau nustatytas, pakartotiniai matavimai duoda mažai. Interpretuoti turi gydytojas, kuris kartu mato ir skydliaukės funkcijos tyrimus.
Biotino papildai trikdo įprastus imunocheminius tyrimus, todėl prieš kraujo paėmimą jie paprastai laikinai nutraukiami, o skirtingų laboratorijų rezultatai nėra palyginami, nes skiriasi tyrimo metodai ir ribinės vertės. Antikūnų koncentracija kinta lėtai, jos neveikia nei paros laikas, nei valgymas, nei neseniai išgerta skydliaukės vaistų dozė. Rezultatas vertinamas kartu su TTH ir laisvuoju T4, o kai pirmasis tyrimas neigiamas, tačiau autoimuninė liga vis tiek įtariama, – ir su antikūnais prieš tireoglobuliną.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.