Bendras geležies surišimo pajėgumas rodo, kiek geležies kraujas galėtų pernešti, jei būtų užimtos visos laisvos jungimosi vietos. Kadangi beveik visas šis pajėgumas tenka transferinui, tyrimas netiesiogiai parodo, kiek transferino cirkuliuoja kraujyje. Jis apibūdina pernašos sistemos dydį, o ne pro ją judančios geležies kiekį.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs pajėgumas dažniausiai stebimas esant geležies stokai, kai organizmas, reaguodamas į išsekusias atsargas, gamina daugiau transferino, taip pat nėštumo metu ir vartojant estrogenų turinčius vaistus. Sumažėjęs pajėgumas dažniausiai lydi lėtinį uždegimą, infekciją, nepakankamą mitybą, kepenų ligas ir nefrozinį sindromą, kai transferino gamyba sumažėja arba baltymas prarandamas; jis taip pat gali pasitaikyti esant geležies pertekliui. Palyginti su geležimi serume, rodiklis kinta lėtai, todėl yra naudingas, bet vien juo remiantis išvados niekada nedaromos. Rezultatas už įprastų ribų yra pagrindas geležies apykaitos tyrimus pakartoti ir aptarti su gydytoju.
Vertę keičia nėštumas, geriamieji kontraceptikai, neseniai vartoti geležies preparatai ir bet kokia ūminė liga, o pavalgius paimti mėginiai didina paklaidą, todėl pirmenybė teikiama kraujo paėmimui ryte nevalgius. Vertinama kartu su geležimi serume ir feritinu, o daugiausia — per transferino įsotinimą, apskaičiuojamą geležies ir pajėgumo santykį; tiesiogiai išmatuotas transferinas kitu metodu parodo tą patį dydį.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.