Antikūnai prieš tireoglobuliną nukreipti prieš baltymą, kuriame skydliaukė kaupia hormoną prieš jį išskirdama. Tai antrasis liaukos imuninio proceso žymuo; jie taip pat svarbūs kaip trukdžių patikra, kai po skydliaukės vėžio gydymo matuojamas pats tireoglobulinas. Tyrimas nieko nepasako apie tai, kiek hormono liauka gamina.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusi koncentracija pasitaiko sergant autoimuniniu tiroiditu ir Greivso liga, dažnai kartu su antikūnais prieš TPO, taip pat mažesnei daliai žmonių, kurių skydliaukės funkcija nepakitusi. Izoliuotas teigiamas atsakas be antikūnų prieš TPO yra mažiau specifiškas ir dažnas tarp žmonių, kuriems skydliaukės liga niekada neišsivysto. Stebint po skydliaukės vėžio, aptinkama koncentracija visų pirma signalizuoja, kad tireoglobulino rezultatai gali būti klaidingai maži. Bet kurį teigiamą rezultatą gydytojas vertina atsižvelgdamas į likusius tyrimų grupės rodiklius.
Tyrimo metodai ir ribinės vertės tarp laboratorijų labai skiriasi, todėl skirtingų laboratorijų verčių tiesiogiai lyginti nederėtų, o biotino papildai gali iškreipti matavimą. Rezultatas per parą yra stabilus, jo neveikia nei valgymas, nei tą rytą išgerti skydliaukės vaistai. Jis vertinamas kartu su antikūnais prieš TPO bei su TTH ir laisvuoju T4, o stebint po vėžio – visada tame pačiame mėginyje kaip ir tireoglobulinas.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.