Testosteronas yra pagrindinis androgenas, gaminamas daugiausia sėklidėse ir mažesniais kiekiais – kiaušidėse bei antinksčių žievėje. Įprastu tyrimu nustatomas bendrasis testosteronas, tai yra kartu ir su nešiklio baltymais susijusi dalis, ir nedidelė laisvoji dalis. Jis kalba apie lytinių liaukų ašį ir netiesiogiai – apie ją valdančius hipofizės signalus.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Sumažėjusios vertės vyrams dažniausiai lydi sėklidžių nepakankamumą, hipofizės ar pagumburio slopinimą, nutukimą, lėtines ligas, opioidų ar gliukokortikoidų vartojimą; su amžiumi jos linkusios mažėti. Padidėjusios vertės moterims dažniausiai rodo policistinių kiaušidžių sindromą arba antinkstinę androgenų kilmę; vyrams padidėję rezultatai paprastai atspindi iš išorės gaunamą testosteroną. Kadangi nešiklio baltymų koncentracija keičia bendrąjį rodiklį nepriklausomai nuo to, kiek hormono iš tikrųjų pasiekia audinius, prie bet kurios ribos esantis rezultatas yra ne išvada, o priežastis tyrimą pakartoti ir kreiptis į gydytoją.
Sekrecija paklūsta paros ritmui su rytine viršūne, todėl mėginys paprastai imamas anksti ryte ir nevalgius; ūminė liga, prastas miegas ir didelis fizinis krūvis dieną prieš tyrimą laikinai jį sumažina. Bendrasis testosteronas vertinamas kartu su LHSG, kuris lemia, kokia hormono dalis yra susijusi, ir kartu su LH bei FSH, kurie atskiria sėklidžių priežastį nuo hipofizinės. Estradiolis ir prolaktinas pridedami, kai vaizdas leidžia įtarti aromatizaciją arba hipofizės procesą.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.