LHSG yra kepenyse gaminamas nešiklio baltymas, kuris kraujyje jungia testosteroną ir estradiolį ir lemia, kiek jų cirkuliuoja pakankamai laisvų, kad galėtų veikti audinius. Jis tiriamas siekiant interpretuoti bendrą lytinių hormonų kiekį, o ne kaip savarankiškas siektinas rodiklis. Kaip kepenų baltymas, jis taip pat atspindi kepenų ir medžiagų apykaitos būklę.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs LHSG dažniausiai lydi didelio estrogenų kiekio būkles, skydliaukės veiklos suaktyvėjimą, kepenų ligas, mažą kūno svorį ar ribojamą mitybą; jis mažina laisvąją frakciją, todėl bendras testosteronas gali atrodyti pakankamas, nors simptomai išlieka. Sumažėjęs LHSG dažniausiai stebimas esant nutukimui, atsparumui insulinui, skydliaukės veiklos nepakankamumui ir esant androgenų ar gliukokortikoidų poveikiui. Bet kuri nuokrypio kryptis labiau keičia bendro testosterono rezultato interpretaciją, nei reiškia ką nors savaime. Viena už normos ribų esanti reikšmė yra priežastis tyrimą pakartoti ir aptarti su gydytoju, o ne išvada.
Koncentracija kinta priklausomai nuo svorio, alkoholio vartojimo, skydliaukės būklės ir geriamųjų estrogenų, o per parą ji pakankamai stabili, kad badavimas prieš tyrimą mažai ką keistų. Moterims ji kinta pagal mėnesinių ciklą ir ryškiai padidėja nėštumo metu. Jis vertinamas kartu su bendru testosteronu ir estradioliu, o kai svarstoma, kurioje ašies vietoje atsiranda mažas laisvųjų androgenų kiekis, — kartu su LH ir FSH.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.