Bendras baltymas sudeda albuminą ir visus plazmoje cirkuliuojančius globulinus, todėl kartu apima pernašos baltymus, krešėjimo faktorius, komplementą ir antikūnus. Jis atspindi pusiausvyrą tarp gamybos, daugiausia kepenyse ir imuninėse ląstelėse, ir netekimo per inkstus ar žarnyną. Pats savaime tai stambus rodiklis, naudingas daugiausia kaip bendras dydis, iš kurio išvedama globulinų frakcija.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusios reikšmės dažniausiai atspindi dehidrataciją arba ilgalaikį imunoglobulinų padidėjimą – dėl lėtinės infekcijos, lėtinio uždegimo ar plazminių ląstelių ligos. Sumažėjusios reikšmės dažniausiai rodo sumažėjusią sintezę sergant kepenų liga, baltymų netekimą per inkstus ar žarnyną, netinkamą mitybą arba malabsorbciją. Kadangi albumino sumažėjimą gali užmaskuoti globulinų padidėjimas ir atvirkščiai, bendras rodiklis pats savaime retai būna lemiamas, o bet kokį išliekantį pokytį verta pakartoti ir aptarti su gydytoju.
Hidratacija, ilgas stovėjimas prieš kraujo paėmimą ir stipriai ar ilgai užveržtas turniketas keičia rezultatą koncentruodami plazmą, o nėštumo metu jis sumažėja. Pirmiausia jis aiškinamas kartu su albuminu, kuris atskiria abi frakcijas, o paskui – su bilirubinu, ALT, AST, GGT ir šarmine fosfataze, kai kyla klausimų dėl kepenų. Vartojant semaglutidą jis kartais stebimas, nes sumažėjęs maisto suvartojimas mažinant svorį gali pabloginti baltymų būklę.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.