Prolaktinas yra hipofizės hormonas, kurio klasikinė paskirtis – pieno gamyba po gimdymo. Už šios srities ribų jis daugiausia veikia kaip hipofizės funkcijos žymuo, nes ilgai trunkantis perteklius slopina hormoninius signalus, valdančius kiaušides ir sėklides. Todėl šis tyrimas paprastai atliekamas tiriant ciklą, vaisingumą ar lytinį potraukį.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs prolaktinas dažniausiai atspindi gerybinę hipofizės adenomą, sumažėjusią skydliaukės funkciją, nėštumą ar žindymą, krūtinės sienos dirginimą arba vaistus, ypač antipsichozinius ir kai kuriuos vaistus nuo vėmimo bei antidepresantus. Nedidelis padidėjimas dažnai atsiranda vien dėl streso kraujo paėmimo metu ir išnyksta ramiai pakartojus mėginį. Mažas prolaktinas pats savaime retai turi klinikinę reikšmę. Padidėjęs rezultatas yra paskata tyrimą pakartoti ir kreiptis į gydytoją, o ne savarankiška išvada.
Koncentracija didėja miegant, patiriant stresą, sportuojant, dirginant spenelius ir net dėl pačios venos punkcijos, todėl mėginys paprastai imamas ryte, ramybės būsenoje, praėjus kelioms valandoms po pabudimo; makroprolaktinas – inertiška surišta forma – gali padidinti skaičių, ir laboratorija gali dėl jo atlikti patikrą. Prolaktinas vertinamas kartu su LH, FSH, testosteronu ar estradioliu, nes pagrindinis jo poveikis yra šios ašies slopinimas, o dažnai pridedami ir skydliaukės tyrimai.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.