Kalis – tai pagrindinis teigiamą krūvį turintis jonas ląstelių viduje, o kraujyje cirkuliuoja tik nedidelė jo dalis. Ši cirkuliuojanti dalis lemia nervų, raumenų ir ypač širdies audinio elektrinį jaudrumą. Jį reguliuoja inkstai ir aldosteronas, todėl jis nusako inkstų bei antinksčių funkciją ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs kalis dažniausiai rodo sumažėjusį inkstų išskyrimą, antinksčių nepakankamumą, acidozę, audinių irimą arba kalį sulaikančius vaistus, tokius kaip AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai ir kalį tausojantys diuretikai. Sumažėjęs kalis dažniausiai atsiranda dėl netekimų vemiant, viduriuojant ar vartojant kilpinius ir tiazidinius diuretikus ir lydi alkalozę arba aldosterono perteklių. Abi kryptys gali sutrikdyti širdies ritmą, todėl už ribų esantys rezultatai paprastai nedelsiant patvirtinami su gydytoju.
Klaidingai padidėjusios reikšmės yra dažnos ir svarbios: stipriai užveržta veržiamoji juosta, kumščio gniaužimas, sunkiai pavykusi venos punkcija, mėginio hemolizė ar uždelstas apdorojimas – visa tai išlaisvina kalį iš ląstelių. Labai didelis trombocitų ar leukocitų skaičius jį padidina serume, bet ne plazmoje. Jis vertinamas kartu su natriu ir chloru, su inkstų žymenimis, tokiais kaip kreatininas ir eGFR, su magniu, kurio trūkumas apsunkina sumažėjusio kalio koregavimą, ir su rūgščių bei šarmų būkle.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.