Ne HDL cholesterolis yra bendras cholesterolis atėmus HDL cholesterolį — apskaičiuojamas dydis, o ne atskiras matavimas. Jis sumuoja cholesterolį, pernešamą visų potencialiai aterogeninių dalelių, tarp jų LDL, likutinių ir labai mažo tankio lipoproteinų. Lipidų profilyje jis naudojamas kaip lipidų naštos, galinčios kauptis arterijų sienelėse, santrauka.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Didesnis ne HDL cholesterolis dažniausiai lydi padidėjusį LDL cholesterolį, padidėjusius trigliceridus ar mažą HDL cholesterolį ir rodo daug sočiųjų riebalų turinčią mitybą, nutukimą, atsparumą insulinui, hipotirozę, inkstų ar kepenų ligą arba paveldimą lipidų apykaitos sutrikimą. Mažesnės vertės paprastai atspindi palankų lipidų vaizdą, nors jos taip pat gali atsirasti po netinkamos mitybos, sutrikusios absorbcijos, padidėjusio skydliaukės aktyvumo ar sunkios ligos. Kadangi jis išvedamas iš dviejų kitų rezultatų, netikėtas dydis tikrinamas kartojant visą tyrimų rinkinį ir aptariamas su gydytoju.
Bet kokia bendro ar HDL cholesterolio klaida ar fiziologinis pokytis tiesiogiai persikelia į šį skaičių, o ūminė liga, neseniai įvykęs svorio pokytis ar nėštumas jį pakeis. Skirtingai nei apskaičiuotas LDL cholesterolis, jis lieka tinkamas naudoti esant dideliems trigliceridams — būtent čia jis vertingiausias. Jis vertinamas kartu su bendru cholesteroliu, HDL cholesteroliu, LDL cholesteroliu ir trigliceridais, o su apolipoproteinu B kinta labai panašiai.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.