Vidutinis eritrocito tūris – tai vidutinis raudonojo kraujo kūnelio dydis, apskaičiuojamas iš eritrocitų skaičiaus ir hematokrito. Jis nematuoja, kiek deguonies perneša kraujas; jis apibūdina, kaip ląstelės atrodo. Jo vertė – anemijų skirstymas į kategorijas, todėl tai vienas pirmųjų indeksų, vertinamų esant mažam hemoglobinui.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Mažas vidutinis eritrocito tūris, kai ląstelės smulkios, dažniausiai rodo geležies stoką ir talasemijos nešiojimą. Didelė reikšmė, kai ląstelės stambios, dažniausiai rodo vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, alkoholio vartojimą, kepenų ligą ar hipotirozę, taip pat kai kuriuos vaistus; ji taip pat gali padidėti, kai po kraujavimo ar hemolizės į kraują patenka daug jaunų eritrocitų. Reikšmė įprastų ribų viduje stokos neatmeta, nes mišrios priežastys gali viena kitą kompensuoti. Kategorija paiešką siaurina, bet jos neišsprendžia, o kitas žingsnis – gydytojas.
Kadangi tai vidurkis, kartu esant geležies ir B12 stokai jis gali atrodyti nepakitęs, o RDW tuo metu didėja, todėl abu rodikliai vertinami kartu. Vartojant cianokobalaminą padidėjusi reikšmė per kelias savaites normalizuojasi, todėl gydymo metu ji stebima. Rodiklis aiškinamas kartu su hemoglobinu, MCH ir MCHC, o toliau, kaip rodo susidaręs vaizdas, tiriami retikulocitai ir geležies apykaita arba B12 ir folio rūgštis.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.