LH išskiria hipofizė; jis nurodo lytinėms liaukoms gaminti lytinius steroidus: sėklidžių Leidigo ląstelėse — testosteroną, o moterims ciklo viduryje kylantis šuolis skatina ovuliaciją ir palaiko geltonkūnį. Tyrimas parodo reprodukcinės ašies hipofizės pusę. Jis vertinamas kaip valdymo signalas, o ne kaip hormonas, tiesiogiai veikiantis audinius.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs LH dažniausiai rodo sumažėjusią lytinių liaukų veiklą, kurią hipofizė kompensuoja, kaip pirminio sėklidžių nepakankamumo, kiaušidžių nepakankamumo ar menopauzės atveju; moterims nuolat padidėjęs santykis su FSH taip pat stebimas esant policistinių kiaušidžių sindromui. Sumažėjęs LH dažniau rodo, kad hipofizė ar pagumburis siunčia per silpną signalą; taip būna sergant hipofizės ligomis, esant dideliam prolaktino kiekiui, sergant, intensyviai treniruojantis, netekus svorio ar vartojant išorinį testosteroną. Ta pati reikšmė gali būti normali arba aiškiai nenormali, priklausomai nuo kartu ištirto lytinio hormono. Interpretuoti turi gydytojas, ir vieno rezultato retai pakanka.
LH išskiriamas impulsais, todėl gretimi mėginiai skiriasi, o moterims rezultatas be ciklo dienos yra beprasmis, nes ovuliacinis šuolis daug kartų viršija bazinį lygį. Stresas, ūminė liga ir hormoninė kontracepcija jį keičia. Jis vertinamas kartu su FSH ir su testosteronu ar estradioliu, o kai abu gonadotropinai yra maži, — kartu su prolaktinu.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.