LDL cholesterolis yra cholesterolis, pernešamas mažo tankio lipoproteinų — dalelių, kurios pristato cholesterolį iš kepenų į audinius. Jis pateikiamas todėl, kad būtent šios dalelės kaupiasi arterijų sienelėse, tad ši vertė parodo, kiek cholesterolio pernešama aterogenine forma. Daugumoje laboratorijų jis ne matuojamas tiesiogiai, o apskaičiuojamas iš kitų lipidų rodiklių.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Didesnis LDL cholesterolis dažniausiai atspindi kartu veikiančius mitybos, kūno svorio, genetikos ir fizinio aktyvumo veiksnius, o ryškiai didelės vertės kelia šeiminės hipercholesterolemijos klausimą, ypač kai artimieji susirgo anksti. Jis taip pat didėja esant negydytai hipotirozei, inkstų ligai su baltymų netekimu, cholestazei ir vartojant tam tikrus vaistus. Mažos vertės paprastai nereikšmingos, nors labai maži rezultatai gali lydėti netinkamą mitybą, kepenų ligas, hipertirozę ar paveldimą lipidų apykaitos ypatumą. LDL yra rizikos žymuo, o ne diagnozė; ką reiškia konkreti vertė, priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos, o tai aptariama su gydytoju.
Šiuolaikiniai skaičiavimo būdai tinka ir tada, kai mėginys paimtas ne nevalgius, tačiau neseniai suvalgytas riebus maistas ir dideli trigliceridai daro apskaičiuotą vertę mažiau patikimą, o ūminė liga, trauma ar nėštumas keičia lipidus kelias savaites. Jis vertinamas kartu su bendru cholesteroliu, HDL cholesteroliu, trigliceridais, ne HDL cholesteroliu, apolipoproteinu B ir lipoproteinu(a), kurie apibūdina dalelių skaičių ir paveldimą riziką, kurių vien LDL gali neparodyti. Tai taip pat rodiklis, stebimas taikant lipidų kiekį mažinantį gydymą, pavyzdžiui, statinais ir ezetimibu.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.