Geležis serume rodo kraujyje cirkuliuojančią geležį, susijungusią su transferinu — baltymu, kuris ją perneša į kaulų čiulpus ir kitus audinius. Ji atspindi tai, kas kraujo paėmimo metu yra pernašoje, o ne tai, ką organizmas turi atsargose. Todėl tai yra viena geležies apykaitos tyrimų dalis, o ne savarankiškas geležies būklės rodiklis.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Sumažėjusios vertės dažniausiai stebimos esant geležies stokai dėl kraujo netekimo, nepakankamo gavimo su maistu ar blogos absorbcijos, taip pat infekcijos ir uždegimo metu, kai geležis pasitraukia iš kraujotakos be tikro jos trūkumo. Padidėjusios vertės dažniausiai atsiranda vartojant geležies preparatus ar po kraujo perpylimo ir gali lydėti geležies pertekliaus būkles arba kepenų ląstelių pažeidimą, kurio metu išsiskiria sukaupta geležis. Kadangi rodiklis smarkiai svyruoja diena iš dienos, kitimo kryptis svarbesnė už pavienį skaičių, o vertinimas remiasi visais geležies apykaitos tyrimais. Netikėtas rezultatas yra pagrindas tyrimą pakartoti ir pasitarti su gydytoju.
Geležis kinta paros ritmu — rytą būna didesnė ir per dieną mažėja, todėl mėginiai paprastai imami ryte, nevalgius nuo vakaro; geriamieji geležies preparatai, multivitaminai ir neseniai valgytas maistas gali ją keletui valandų smarkiai padidinti, o mėginio hemolizė klaidingai padidina rezultatą. Vertinama kartu su feritinu, kuris atspindi atsargas, taip pat su transferinu, bendru geležies surišimo pajėgumu ir transferino įsotinimu — santykiu, kuriam tenka didžiausia diagnostinė reikšmė.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.