HOMA-IR nėra matuojama medžiaga, o indeksas, apskaičiuojamas iš to paties kraujo mėginio gliukozės nevalgius ir insulino nevalgius. Jis įvertina, koks yra organizmo atsparumas insulinui – kaip stipriai kasai tenka dirbti, kad gliukozė nevalgius išliktų pastovi. Jis apibūdina kepeninę, nevalgius pasireiškiančią angliavandenių apykaitos pusę.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs indeksas dažniausiai rodo atsparumą insulinui ir dažnai matomas esant centrinio tipo nutukimui, metaboliniam sindromui, riebalinei kepenų ligai ir policistinių kiaušidžių sindromui, neretai keleriais metais anksčiau, nei ima didėti pati gliukozė. Mažos ar labai mažos vertės paprastai atspindi gerą jautrumą insulinui, nors jos gali pasitaikyti ir tada, kai insulino sekrecija nyksta; tokiu atveju gliukozė jau nebėra normali. Indeksas yra atrankinis įvertis, o ne atsparumo matavimas, ir jis prastai veikia, kai beta ląstelių funkcija iš esmės prarasta. Vienas padidėjęs rezultatas yra pagrindas kraują ištirti pakartotinai ir pasikalbėti su gydytoju.
Kadangi indeksas perima abu duomenis, viskas, kas trikdo insuliną nevalgius ar gliukozę nevalgius – nesilaikytas nevalgymas, ūminė liga, neseniai patirtas didelis fizinis krūvis, gliukokortikoidai, – trikdo ir indeksą. Ribinės vertės skiriasi tarp laboratorijų ir tyrimo metodų, todėl vertes geriausia lyginti tos pačios laboratorijos duomenimis laikui bėgant. HOMA-IR vertinamas kartu su gliukoze nevalgius ir insulinu, iš kurių jis sudarytas, ir su HbA1c, kai reikia ilgesnio laikotarpio vaizdo.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.