Hemoglobinas – geležies turintis baltymas eritrocituose, kuris plaučiuose prisijungia deguonį, o audiniuose jį atpalaiduoja. Matuojama šio baltymo koncentracija visame kraujyje, todėl rodiklis nusako kraujo gebėjimą pernešti deguonį, o ne kurio nors vieno organo būklę. Tai pagrindinis bendro kraujo tyrimo skaičius ir įprastas atskaitos taškas, kai svarstoma anemija.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Sumažėjęs hemoglobinas dažniausiai rodo anemiją, kuri pati turi daug priežasčių: geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, kraujavimą, kuris gali būti lėtas ir nepastebimas, lėtinį uždegimą ar inkstų ligą, taip pat kraujo praskiedimą nėštumo metu. Padidėjusios reikšmės dažniausiai atsiranda dėl dehidratacijos, kuri sutirština kraują, taip pat pasitaiko rūkant, gyvenant aukštikalnėse, sergant lėtine plaučių liga arba, rečiau, esant kaulų čiulpų sutrikimui, dėl kurio gaminama per daug eritrocitų. Nei viena, nei kita kryptis savaime nenurodo priežasties. Vienas rezultatas už normos ribų yra pagrindas tyrimą pakartoti ir aptarti su gydytoju, o ne diagnozė.
Pagrindinis trumpalaikis iškraipymo šaltinis – organizmo skysčių būklė: netekus skysčių reikšmė padidėja, esant jų pertekliui – sumažėja, o kurį laiką pagulėjus prieš kraujo paėmimą ji gali šiek tiek sumažėti. Rūkymas ir gyvenimas aukštikalnėse ją didina ilgalaikiai, o ilgai vartojami NVNU, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas ar acetilsalicilo rūgštis, arba antitrombociniai vaistai, tokie kaip klopidogrelis, gali ją mažinti dėl kraujavimo iš virškinimo trakto. Rodiklis vertinamas kartu su hematokritu ir eritrocitų skaičiumi, o svarbiausia – su MCV, MCH ir RDW, kurie leidžia priskirti anemiją tam tikram tipui; paprastai toliau tiriamas feritinas ir geležies apykaitos rodikliai.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.