Glikuotas hemoglobinas rodo, kokia dalis eritrocituose esančio hemoglobino yra prisijungusi gliukozės. Jungimasis vyksta lėtai ir yra ilgalaikis, o eritrocitas cirkuliuoja tik ribotą laiką, todėl vertė parodo kelių pastarųjų mėnesių kraujo gliukozės vidurkį, o ne vieną akimirką. Tai standartinis apibendrinamasis angliavandenių apykaitos žymuo.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusi vertė dažniausiai atspindi kelias savaites ar mėnesius didelę buvusią kraujo gliukozę – tai būdinga priešdiabetinei būklei ir cukriniam diabetui arba blogėjančiai kontrolei jau diagnozuotiems asmenims. Už įprastų ribų mažesnės vertės rečiau susijusios su gliukoze ir dažniau – su pačiais eritrocitais: sutrumpėjusia ląstelių gyvavimo trukme hemolizės atveju, neseniai buvusiu kraujo netekimu ar perpylimu, nėštumu, pažengusia kepenų ar inkstų liga. Vienas už ribų esantis rezultatas yra priežastis tyrimą pakartoti ir pasitarti su gydytoju, o ne savaime išvada.
Viskas, kas keičia eritrocitų atsinaujinimą ar hemoglobino sandarą, iškraipo šį skaičių – hemoglobino variantai, geležies stoka, hemolizė, neseniai atliktas kraujo perpylimas, gydymas eritropoetinu, – todėl netikėta vertė kartais yra eritrocitų, o ne gliukozės klausimas. Skirtingai nei gliukozės, jo tirti nevalgius nereikia ir jo nekeičia nei paskutinis valgis, nei fizinis krūvis, nei paros laikas. Jis vertinamas šalia gliukozės nevalgius, o kai klausimas yra atsparumas insulinui – kartu su insulinu nevalgius, HOMA-IR ir C peptidu.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.