Gliukozė kraujyje yra iš karto panaudojamas organizmo kuras, kurio kiekį siaurose ribose daugiausia palaiko insulinas ir gliukagonas. Matavimas nevalgius rodo, kaip gerai tas reguliavimas veikia, kai maisto negauta kelias valandas, todėl jis atspindi angliavandenių apykaitą ir kasos funkciją. Tai vienos akimirkos, o ne praėjusių savaičių vaizdas.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusi vertė nevalgius dažniausiai rodo sutrikusį gliukozės reguliavimą ar cukrinį diabetą, tačiau ji didėja ir sergant ūmiomis ligomis, patiriant stresą, gydant steroidais bei sergant kasos ligomis. Mažos vertės pasitaiko rečiau ir matomos ilgai badaujant, vartojant alkoholį, kai kuriuos vaistus ir, retai, esant insuliną gaminantiems navikams. Diagnozė remiasi pakartotiniais matavimais ir gydytojo paskirtais papildomais tyrimais, niekada – vienu skaičiumi.
Rezultatas priklauso nuo tikrojo nevalgymo laiko, nuo miego, ūminio streso ir neseniai patirto fizinio krūvio, o mėgintuvėlyje, kuris iki tyrimo stovi per ilgai, jis mažėja, jei nenaudojamas glikolizės inhibitorius; keli dažnai vartojami vaistai, tarp jų tiazidiniai diuretikai ir beta adrenoblokatoriai, jį šiek tiek keičia. Jis vertinamas kartu su HbA1c, kuris parodo kelių pastarųjų mėnesių vidurkį, ir su insulinu nevalgius, C peptidu bei HOMA-IR indeksu, kai klausimas yra atsparumas insulinui.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.