GGT, gama gliutamiltransferazė, yra fermentas, susitelkęs smulkiuosius kepenų tulžies latakus išklojančiose ląstelėse, o mažesniais kiekiais – inkstuose ir kasoje. Kiekis kraujyje didėja, kai sutrinka tulžies nutekėjimas arba kai fermento gamybą skatina kepenyse apdorojamos medžiagos. Tai jautriausias iš įprastų kepenų fermentų ir kartu mažiausiai specifiškas.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusios vertės dažniausiai rodo užblokuotą ar sulėtėjusį tulžies nutekėjimą, riebalinę kepenų ligą arba fermento indukciją dėl reguliaraus alkoholio vartojimo ar vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos. Tai taip pat dažnas atsitiktinis radinys esant per dideliam kūno svoriui, cukriniam diabetui ir širdies nepakankamumui. Mažos vertės klinikinės reikšmės neturi. Kadangi priežastys labai įvairios, padidėjimas yra ženklas kartu su gydytoju peržiūrėti likusius kepenų tyrimus, o ne savarankiškas radinys.
Alkoholis kelias dienas prieš kraujo paėmimą yra dažniausia netikėto padidėjimo priežastis, o nustojus vartoti fermento kiekis mažėja lėtai, per kelias savaites. Kūno svoris ir kai kurie skirti vaistai keičia jį nepriklausomai nuo kepenų ligos. Pagrindinė praktinė nauda – vertinimas kartu su šarmine fosfataze: abiejų padidėjimas rodo tulžies latakus, o normalus GGT leidžia manyti, kad šarminė fosfatazė yra kaulinės kilmės.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.