Laisvasis T4 yra ta pagrindinio skydliaukės hormono dalis, kuri cirkuliuoja nesusijungusi su nešikliniais baltymais, ir būtent ji prieinama audiniams. Kartu su TTH jis parodo, kiek hormono skydliaukė iš tikrųjų tiekia. Tai standartinis skydliaukės gaminamo hormono kiekio matas, kai kyla klausimų dėl hipofizės signalų.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs laisvasis T4 dažniausiai lydi padidėjusį skydliaukės aktyvumą — dėl Greivso ligos, autonomiškai veikiančio mazgo, uždegimo apimtos liaukos, išskiriančios sukauptą hormoną, arba per didelės pakaitinės skydliaukės hormono dozės. Sumažėjusios reikšmės dažniausiai rodo sumažėjusį liaukos aktyvumą, dažnai autoimuninį tiroiditą arba skydliaukės operacijos ar gydymo radioaktyviuoju jodu pasekmes, o kartais — sumažėjusią hipofizės stimuliaciją. Sunki su skydliauke nesusijusi liga gali jį sumažinti, kai skydliaukės ligos nėra. Viena už normos ribų esanti reikšmė yra priežastis tyrimą pakartoti ir aptarti su gydytoju, o ne išvada.
Kraujas imamas prieš kasdienę levotiroksino dozę, nes prieš kelias valandas išgerta dozė laikinai padidina išmatuojamą koncentraciją; biotino papildai trikdo daugelį imunologinių tyrimų, todėl prieš tyrimą jų vartojimas paprastai laikinai nutraukiamas. Nėštumas, estrogenai ir ūminė liga pakeičia skydliaukės tyrimų rezultatus, o tyrimo metodai skiriasi tiek, kad pokyčius laikui bėgant geriausia sekti vienoje laboratorijoje. Pirmiausia vertinamas kartu su TTH, o vaizdui ir jo priežasčiai patikslinti pridedami laisvasis T3 ir antikūnai prieš TPO ar tireoglobuliną.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.