Cistatinas C – tai mažas baltymas, pastoviu greičiu gaminamas beveik visų branduolį turinčių ląstelių ir beveik visiškai šalinamas inkstų. Jo koncentracija kraujyje atspindi, kaip gerai filtruoja glomerulai, todėl jis yra inkstų filtracinės funkcijos žymuo. Skirtingai nei kreatininas, jis mažai priklauso nuo raumenų masės, todėl naudingas tada, kai kreatininą sunku interpretuoti.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusios reikšmės dažniausiai rodo sumažėjusią glomerulų filtraciją – dėl ūminio inkstų pažeidimo ar lėtinės inkstų ligos; jos taip pat gali pasitaikyti esant skydliaukės hiperfunkcijai ir vartojant kortikosteroidus. Sumažėjusios reikšmės pasitaiko rečiau ir savarankiškos reikšmės turi nedaug, nors sumažėjusi skydliaukės funkcija gali pastumti rezultatą žemyn. Prasidėjus filtracijos silpnėjimui cistatinas C paprastai pakinta anksčiau nei kreatininas. Vienas už ribų esantis rezultatas yra priežastis pakartoti tyrimą ir aptarti jį su gydytoju, o ne išvada savaime.
Skydliaukės būklė, sisteminiai kortikosteroidai, rūkymas, nutukimas ir vykstantis uždegimas gali pakeisti reikšmę nepriklausomai nuo inkstų funkcijos, o tyrimo metodai skirtingose laboratorijose skiriasi, todėl kartotinį tyrimą geriausia atlikti toje pačioje laboratorijoje. Jis vertinamas kartu su kreatininu, šlapalu ir eGFR, nes eGFR dažnai apskaičiuojamas vien iš cistatino C arba iš cistatino C kartu su kreatininu. Šlapimo rūgštis labiau nusako purinų apykaitą ir podagrą ir su tuo susijusi tik silpnai.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.