C reaktyvusis baltymas gaminamas kepenyse reaguojant į uždegimo signalus, o jo koncentracija rodo, koks aktyvus uždegimas kraujo paėmimo metu vyksta organizme. Tai bendras žymuo: jis parodo, kad uždegiminis procesas vyksta, bet ne kur jis yra ir kas jį skatina. Didelio jautrumo metodai matuoja tą patį baltymą mažų verčių srityje, kur jis apibūdina ilgai trunkantį silpną uždegimą.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjęs CRB dažniausiai atsiranda po infekcijos, traumos, operacijos ar uždegiminės ligos paūmėjimo, o didžiausias padidėjimas paprastai lydi bakterinę infekciją. Nedidelis padidėjimas dažnas esant antsvoriui, rūkant ir sergant lėtinėmis uždegiminėmis ar kardiometabolinėmis ligomis. Mažos vertės tiesiog rodo, kad tuo metu išmatuojamo ūminio uždegimo nėra. Kadangi CRB neįvardija priežasties, netikėtai padidėjęs rezultatas yra pagrindas tyrimą pakartoti praėjus ūminiam epizodui ir aptarti jį su gydytoju.
CRB padidėja per kelias valandas nuo uždegiminio dirgiklio ir greitai sumažėja, kai šis išnyksta, todėl rezultatą keičia tyrimo laikas neseniai persirgtos ligos, traumos, dantų gydymo ar skiepijimo atžvilgiu; jį taip pat veikia intensyvus fizinis krūvis, nėštumas ir estrogenų turintys vaistai. Vertinama kartu su eritrocitų nusėdimo greičiu, kuris kinta lėčiau ir nuo jo atsilieka, bei su fibrinogenu. Vertinant širdies ir kraujagyslių riziką, didelio jautrumo tyrimas paprastai atliekamas gerai jaučiantis, ne ūminės ligos metu.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.