Bendras cholesterolis yra visose kraujo lipoproteinų dalelėse pernešamo cholesterolio suma — daugiausia LDL ir HDL, mažesnę dalį prisideda trigliceridų turtingos dalelės. Pats cholesterolis yra struktūrinis ląstelių membranų komponentas ir tulžies rūgščių, steroidinių hormonų bei vitamino D pirmtakas. Šis rodiklis yra apytikslė lipidų pernašos ir ilgalaikės širdies ir kraujagyslių rizikos santrauka.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusios vertės dažniausiai atspindi mitybos ir genetikos derinį, o ryškiai dideli rezultatai kelia šeiminės hipercholesterolemijos klausimą; jį taip pat didina hipotirozė, cholestazė, nefrozinis sindromas, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas ir kai kurie vaistai. Mažos vertės pačios savaime rečiau kelia susirūpinimą, tačiau gali lydėti hipertirozę, kepenų ligas, sutrikusią absorbciją ar sunkią ligą. Kadangi bendrame rodiklyje susimaišo aterogeninės ir apsauginės frakcijos, normalus bendras cholesterolis gali slėpti mažą HDL ar didelį LDL, o padidėjęs pats savaime nėra diagnozė. Gydytojas jį vertina bendros širdies ir kraujagyslių rizikos kontekste.
Vertės kinta dėl neseniai persirgtos ligos, nėštumo, svorio pokyčių ir skydliaukės būklės, o savaitėmis po ūminės infekcijos ar miokardo infarkto laikinai sumažėja; kūno padėtis ir ilgai užveržta veržiamoji juosta gali jas šiek tiek padidinti. Statinai, tokie kaip atorvastatinas ir rozuvastatinas, jį mažina, o kai kurie antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai — didina. Bendras cholesterolis vertinamas kartu su LDL, HDL, trigliceridais ir ne HDL cholesteroliu, o kai rizikos vertinimui reikia daugiau tikslumo, pridedamas apolipoproteinas B ar lipoproteinas(a).
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.