Šarminė fosfatazė yra daugelyje audinių esantis fermentas, kurio daugiausia yra kepenų tulžies latakuose ir kaulus formuojančiose ląstelėse. Kiekis kraujyje atspindi bendrą šių dviejų šaltinių indėlį, mažesnę dalį prideda žarnynas, o nėštumo metu – placenta. Rodiklis vienu metu atspindi ir tulžies nutekėjimą, ir kaulinio audinio apykaitą, todėl niekada nevertinamas atskirai.
Šiam rodikliui dar nėra rezultatų.
Padidėjusios vertės dažniausiai atsiranda arba dėl sutrikusio tulžies nutekėjimo – tiek kepenyse, tiek didesniuose latakuose – arba dėl padidėjusio kaulų aktyvumo, kaip gyjant lūžiams, trūkstant vitamino D ar sergant Pedžeto liga. Nedidelis padidėjimas yra normalus nėštumo metu, o ryškus padidėjimas normalus vaikams ir paaugliams, kurių kaulai auga. Mažos vertės pasitaiko retai ir gali būti esant sumažėjusiai skydliaukės veiklai, cinko trūkumui ar retam paveldimam fermento trūkumui. Už ribų esantis rezultatas yra atspirties taškas gydytojui nustatyti, iš kurio audinio jis kilo.
Riebus maistas prieš pat kraujo paėmimą gali padidinti rodiklį, todėl tyrimas paprastai atliekamas nevalgius, o bazinį lygį veikia ir kraujo grupė, ir amžius. Šaltinis atskiriamas pagal GGT, kuris didėja esant kepeninei formai, bet ne kaulinei, o įtariant tulžies latakų problemą vertinama kartu su bilirubinu, ALT ir AST.
Referencinės ribos yra bendros suaugusiųjų vertės ir priklauso nuo laboratorijos, metodo, amžiaus bei lyties. Tik orientacijai, ne diagnozei — rezultatus aptarkite su gydytoju.